nuogalus

nuogalùs, -ì (dk.) adj., nūgalùs (ž.) (4) J nuodugnus, išsamus.

nuogaliaĩ adv.: Nūgaliaĩ surašė visus daiktus, t. y. galeliai J. Jis nūgaliaĩ suvalė daržą, t. y. pradėjo ir vienu trūkiu pabengė darbą, ir nėko nebliko J.